Atsiimti sukauptas II pakopos pensijas lietuviai galės nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Kol vieni nedvejodami pinigus žada atsiimti, o kiti – toliau kaupti, dalis gyventojų vis dar svarsto, ką reikės daryti.
Naujienų portalas pasidomėjo, kaip pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų paveiks gyventojų teisę į įvairias pašalpas, išmokas ir kiek laiko turės praeiti, kad mažas pajamas gaunantys asmenys vėl galėtų prašyti paramos.
Pensijų pinigus užskaitys kaip pajamas
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pabrėžė, kad, įsigaliojus galimybei atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas, atsiimti pinigai bus priskiriami prie asmens pajamų ir turto.
Taigi parama iš savivaldybės negalės būti skiriama, jei pajamos ar turtas (kartu su atsiimtais pensijų pinigais) viršys nustatytus normatyvus, išskyrus išimtinius atvejus:
- jei pinigai atsiimti dėl paliatyvios pagalbos poreikio (sveikatos priežiūra ypač sunkiems ligoniams);
- dėl sunkios ligos pagal patvirtintą ligų sąrašą;
- dėl netekto dalyvumo (t. y. daugiau nei 70 proc. arba buvusi I invalidumo grupė).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė antrino, kad atsiėmus II pensijų pakopoje sukauptas lėšas asmuo vis tiek galės kreiptis dėl paramos, tačiau bus vertinamos jo gautos lėšos, įskaitant pensijų pinigus.
Ji paminėjo, kad pensinio amžiaus asmenys dažniausiai kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų. Tokiu atveju yra vertinamos jų pajamos ir pagal jas skaičiuojamas kompensacijos dydis:
„Jei asmuo atsiima pensijų fonde sukauptą pinigų sumą tą mėnesį, už kurį apskaičiuojamos pajamos paramai gauti, visa gauta suma yra traukiama į pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo tuos pinigus išleido.“
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus 1 vedėja Regina Grabauskė papildė, kad paramą gaunantys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę paramą arba socialinės paramos dydžiui.
„Šiuo atveju II pensijų pakopos pinigus gavusių gyventojų teisė į paramą bus vertinama iš naujo, įskaitant ir gautas pinigines lėšas.
Šios piniginės lėšos bus įskaitomos į asmenų gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai pensijų fonde sukauptas pensijų turtas bus išmokėtas išimtiniais (aukščiau minėtais – aut. past.) pagrindais“, – komentavo R. Grabauskė.
Kada atsiėmę pensijas vėl gausite pašalpą?
G. Grubinsko teigimu, tokius duomenis apie gyventojų atsiimtus pinigus savivaldybė sužinos nagrinėdama prašymus ir tikrindama informaciją valstybės registruose („Sodros“ ir kituose).
„Tačiau primename, kad besikreipiantieji dėl paramos privalo ir patys informuoti savivaldybę apie gautas pajamas, pateikti tai patvirtinančius dokumentus, nes teisė į paramą atsiranda, kai asmens turimas turtas ir pajamos atitinka normatyvus“, – pridūrė Vilniaus savivaldybės atstovas.
E. Kačiulienė taip pat pabrėžė, kad kreipdamasis dėl paramos asmuo turi pateikti visą teisingą informaciją apie gaunamas pajamas ir turtą.
O, jei savivaldybės darbuotojams kyla įtarimų dėl pateikiamų duomenų, jie gali paprašyti pateikti dokumentus, įrodančius teisę į paramą.
R. Grabauskė paminėjo, kad asmens (ar šeimos) vidutinės mėnesio pajamos paprastai apskaičiuojamos pagal 3 pastarųjų mėnesių duomenis.
Taip pat vidutinės pajamos gali būti apskaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas. O atskirais atvejais gali būti vertinamas ir 12 praėjusių mėnesių iki kreipimosi mėnesio laikotarpis.
Taigi, jei asmuo atsiimtų, pvz., 4 tūkst. eurų iš II pakopos pensijų fondų ir prarastų teisę į paramą, iš naujo kreiptis dėl paramos jis galėtų praėjus 3 mėnesiams po išmokėtos sukauptos pensijos, nes tuomet vėl būtų žiūrima tik į pastarųjų 3 mėnesių pajamas.
„Praėjus šiam terminui piniginės lėšos gali būti vertinamos kaip finansinis turtas, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų.
Kiekvienas atvejis yra individualus. Nustatant teisę į paramą yra vertinama sąlygų ir aplinkybių visuma“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės atstovė.
Kokią finansinę paramą skiria savivaldybės?
G. Grubinskas primena, kad vilniečiai iš savivaldybės gali gauti socialinę pašalpą, kurios dydis priklauso nuo pajamų, bet orientacinis maksimumas vienam gyvenančiam asmeniui yra iki 309,4 euro per mėnesį pirmuosius 6 kreipimosi mėnesius.
Sostinės gyventojai taip pat gali gauti būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens kompensacijos – kompensuojama faktinė dalis ir dydis priklauso nuo normatyvų.
Pasak G. Grubinsko, mažai uždirbantys gyventojai kartą per kalendorinius metus taip pat gali kreiptis dėl tikslinės pašalpos (savivaldybės finansinės pagalbos):
- smulkioms išlaidoms (pvz., akiniams, tyrimams) – iki 210 eurų;
- būsto remonto darbams – iki 1 050 eurų;
- sveikatos išlaidoms ar skoloms už būstą – iki 1 750 eurų;
- nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės – iki 9 240 eurų.
Pašnekovas pridūrė, kad su mažomis pajamomis susijusi ir papildoma išmoka vaikui (72,1 euro), parama mokiniams.
Tuo metu Kaune yra mokama socialinė pašalpa, teikiamos būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.
O klaipėdoje nepasiturintys gyventojai gali kreiptis dėl socialinės pašalpos, kurios dydis priklauso nuo jų gaunamų pajamų, šeimos sudėties, šeiminės padėties, išmokos mokėjimo laikotarpio.
Taip pat dėl būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijų. Jų dydžiui apskaičiuoti vertinamos asmenų gaunamos pajamos, tiekiamos šilumos sąnaudos, oro temperatūra, būsto plotas ir kt. aplinkybės, vardijo R. Grabauskė.
Ji paminėjo, kad klaipėdiečiai gali prašyti ir materialinės paramos, kuri skiriama įvertinus gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt. aplinkybes:
- skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti (iki 11 050 eurų);
- gyvenant skurdžiomis buities sąlygomis (iki 4 420 eurų);
- gyvenamajam būstui nukentėjus nuo inžinerinių tinklų avarijos, gaisro, stichinės nelaimės ar nusikalstamos veiklos (iki 11 050 eurų);
- kietojo kuro įsigijimui (442 eurai);
- ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais (221 euras);
- ir kt.
