Vieni iš pavojingiausių nutikimų kelyje yra automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais. Tokie eismo įvykiai pavojingi ne tik vairuotojams, bet ir keleiviams. O jei nesilaikoma nustatytų taisyklių, dėl susidūrimo gali grėsti ne tik tūkstantinės baudos, bet ir laikinai ar net visam laikui atimamas vairuotojo pažymėjimas. O kai kuriais atvejais – konfiskuojamas automobilis.
Lietuvos policija primena, kad daugiausia susidūrimų su laukiniais gyvūnais įvyksta naktį ar prieblandoje, todėl itin svarbu laikytis saugaus greičio, stebėti kelkraščius ir laikytis visų eismo saugumo reikalavimų.
Tokiu būdu galima ne tik išvengti finansinių nuostolių, bet ir apsaugoti gyvybes – tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, tiek laukinių gyvūnų.
Susidūrimų su gyvūnais daugėja
Lietuvos policija dalijasi, kad susidūrimų su gyvūnais per 7 metus padaugėjo beveik tris kartus: nuo 2 422 atvejų 2017 metais iki 6 863 atvejų 2024 metais.
Pastaruosius 4 metus kelyje ant gyvūno užvažiuoja ar kitaip su juo susiduria vidutiniškai beveik 6 tūkst. vairuotojų. Dažniausiai – gegužės, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
„Daugiausia skaudžių susidūrimų keliuose nutinka su briedžiais – jie dideli, sunkūs ir dažnai pasirodo visiškai netikėtai“, – įspėja policija.
Preliminariais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 8 šių metų mėnesius užfiksuota 4 700 susidūrimų su gyvūnais. Tai 11 proc. daugiau nei per tokį patį laikotarpį pernai. Iš jų 16 eismo įvykių buvo įskaitiniai: žuvo vienas asmuo, o sužeista – 14.
„Vienas neatsargus momentas kelyje gali kainuoti gyvybę – tiek vairuotojo, tiek gyvūno. Todėl raginu visus rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka, kuria važiuojame“, – sako Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Ką daryti, susidūrus su gyvūnu?
Vairuotojus apie pavojų susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja kelio ženklai. Visgi jei įvyksta susidūrimas ir per jį nukenčia žmogus, apie tai būtina pranešti policijai.
Lietuvos policija informuoja, kad kelyje partrenkus ar pastebėjus sužeistą laukinį gyvūną, reikėtų skambinti numeriu 112.
„Operatorius perduos informaciją atitinkamoms tarnyboms – Aplinkos apsaugos departamentui arba savivaldybės gyvūnų globos tarnybai. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina medžioklės plotų savininkai (medžiotojai arba savivaldybės). Jei gyvūnas gyvas, tuomet į pagalbą skuba Gyvūnų globos organizacija“, – pabrėžė policija.
Susidūrus su gyvūnu, policija pataria pirmiausia įjungti avarinę signalizaciją ir apsivilkti ryškiaspalvę liemenę.
Įvykiui nutikus ne gyvenvietėje, avarinio sustojimo ženklą reikėtų pastatyti 50 metrų nuo automobilio atstumu (gyvenvietėje – 25 metrų).
Tuomet reikėtų apie susidūrimą su laukiniu gyvūnu pranešti pagalbos telefonu 112 ir vykdyti pareigūnų nurodymus.
Rekomenduojama pagalbos laukti automobilyje, neiti prie gyvūno ir jokiu būdu nebandyti jo patraukti iš kelio.
Kada galima susidurti su rimtesnėmis pasekmėmis?
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai kiek anksčiau naujienų portalui teigė, kad, įvykus susidūrimui su žvėrimi, policijos pareigūnai aiškinasi visas eismo įvykio detales.
„Vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles.
Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo, manevravimo taisykles ir pan. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo“, – tąkart kalbėjo policijos atstovai.
Visgi įvykio metu vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, jam gali tekti susimokėti ne tik baudą, bet ir atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu, o kai kuriais atvejais net ir su automobiliu.
Jeigu vairuotojas pasišalina iš tokio eismo įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje:
- pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 iki 2 tūkst. eurų;
- pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1,1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 tūkst. iki 2,6 tūkst. eurų.
Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Labiausiai reikėtų saugotis naktį
Lietuvos policija primena, kad laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, maždaug nuo 17 iki 23 val. vakaro ir nuo 4 iki 5 val. ryto.
„Gyvūnus baugina garsiniai signalai ir akina šviesos, todėl išgąsdinti ir apakinti gyvūnai nesiorientuoja aplinkoje, elgiasi nenuspėjamai. Rekomenduojame pro gyvūną važiuokite labai lėtai ir atsargiai.
Tiesa, kai kurie gyvūnai keliauja bandomis, todėl stebėkite, ar aplink matomą gyvūną nėra daugiau kitų gyvūnų“, – nurodė policija.
Lietuvos policija taip pat pasidalijo patarimais padėsiančiais išvengti susidūrimų su gyvūnais ir išgelbėti ne tik turtą, bet ir gyvybes:
- stebėkite kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelkraščio;
- pamatę gyvūną, iš karto labai sumažinkite greitį;
- važiuodami vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, sumažinkite greitį tiek, kad, atsiradus kliūčiai, bet kuriuo metu galėtumėte tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, o prireikus – sustoti;
- pasirūpinkite, kad automobilio langai ir žibintai būtų švarūs.
Gali padėti vienas įrenginys
Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai penkiolikoje miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Gargžduose, Kretingoje, Nidoje, Palangoje, Plungėje ir Šilutėje – dalins saugumo priemones – ultragarso švilpukus.
„Autoaibė“ šiemet akcijai skyrė 2 000 šių įrenginių.
Lietuvos policija pasidalijo, kad ultragarsinis švilpukas – nedidelis prie automobilio priekinio buferio arba šoninio veidrodėlio lengvai pritvirtinamas įrenginys. Į jį patenkant oro srovei, prietaisas pradeda skleisti ultragarsą, kuris netoli kelio esančius gyvūnus verčia suklusti ir nesiartinti.
„Gyvūnų girdimas garso dažnio diapazonas yra platesnis nei žmonių. Paprastai žmogus girdi nuo 16 Hz iki 20 kHz, o daugumos laukinių gyvūnų viršutinė dažnių riba siekia net 40 kHz ir daugiau. Pavyzdžiui, galvijų girdimas diapazonas yra nuo 16 Hz iki 40 kHz. Garsai virš 20 kHz yra vadinami ultragarsu. Būtent ultragarsą ir skleidžia apsauginiai švilpukai“, – nurodė Lietuvos policija.
Skleidžiamo garso spindulys siekia net 400 metrų ir atbaido daugumą laukinių ir naminių gyvūnų nuo ketinimo perbėgti kelią. Automobilio viduje tokio garso negirdi nei žmonės, nei keturkojai gyvūnai. Švilpukų montavimui prireiks vos kelių minučių. Ant automobilio lengvai prilipdomos mažos plokštelės, ant jų uždedami patys švilpukai.
