Po Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie krašto gynybos biudžetą – aštri prezidento Gitano Nausėdos reakcija.
Šalies vadovas pabrėžė, kad „Nemuno aušros“ lyderio siūlymai mažinti gynybos finansavimą ir pristabdyti nacionalinės divizijos kūrimą rodo „visišką realybės ignoravimą“.
„Tokios kalbos yra visiškai neatsakingos. Jos visiškai ignoruoja šiandienos realybę, kuri yra pakankamai rūsti ir kelianti daug iššūkių“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, jog R. Žemaitaičio pareiškimai, kad gynybai pakaktų 5 proc. BVP, o nacionalinės divizijos vystymą reikėtų atidėti, kelia grėsmę valstybės saugumui.
„Jeigu ponas Žemaitaitis ketina Lietuvą apginti savo liežuviu arba feisbuko postais – tokios viltys, turbūt, nedaug ko vertos“, – kirto prezidentas.
„Turime investuoti į savo gynybą tiek, kad būtume pajėgūs gintis patys. Mūsų partneriai turi matyti, kad esame pasirengę ginti ir ES išorinę sieną kartu.“
Nausėda: „Laikas nėra mūsų sąjungininkas“
Anot šalies vadovo, visos „sveikai mąstančios politinės jėgos“ remia tikslą kuo greičiau sukurti Lietuvos nacionalinę diviziją.
„Esame tik kelio pradžioje. Po ilgų metų nepakankamo gynybos finansavimo susidarė daug spragų – tiek karinės įrangos, tiek infrastruktūros ar amunicijos srityse. Jas turime užpildyti greitai“, – aiškino prezidentas.
Pasak jo, nacionalinės divizijos kūrimas – vienas svarbiausių visuotinio gynybos plano aspektų, todėl Lietuva šio tikslo neketina atsisakyti.
„Laikas nėra mūsų sąjungininkas. Turime tai padaryti iki 2030 metų. Gynybos finansavimas nuo 5 iki 6 proc. BVP yra sudėtinė šio plano dalis“, – pabrėžė G. Nausėda.
Žemaitaitis: „Pirmiau pasiruoškime priimti vokiečius“
Sekmadienį laidoje „ELTA savaitė“ R. Žemaitaitis teigė, kad nacionalinės divizijos kūrimą reikėtų atidėti, o lėšas pirmiausia skirti Vokietijos brigados priėmimui ir infrastruktūrai.
„Pirmiausia reikia pasiruošti priimti mūsų sąjungininkus, o ne statyti savo diviziją, kurios išlaikymas brangiai kainuos“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Politikas taip pat tvirtino sieksiantis, kad krašto apsaugai kitų metų biudžete būtų skirta ne daugiau kaip 5 proc. nuo BVP.
Tuo metu Vyriausybės planuose – 5,38 proc. nuo BVP, tai yra apie 4,79 mlrd. eurų.
