Lietuvė manekenė Paula ryžosi atvirai ir šokiruojančiai išpažinčiai. Nors jos gyvenimas atrodė kaip iš žurnalo puslapių – kontraktai Kolumbijoje ir Kinijoje, fotosesijos, kelionės ir dėmesys – tikroji realybė buvo visai kitokia. Paaiškėjo, kad už gražių nuotraukų slypėjo liga, kuri vos jos nepražudė.
Paula laidoje „Nuo… Iki…“ sakė, kad anoreksija ją pasiglemžė ne dėl mados industrijos spaudimo, kaip daugelis įsivaizduoja, o po skaudžios netekties – mirus mylimai močiutei.
Valgymo sutrikimai tapo nematomu, bet viską ryjančiu palydovu. Ji krito į ligą taip giliai, kad svėrė vos 38 kilogramus. Dienos dingdavo iš atminties. Nesuvokdavo, kaip atsiduria vienur ar kitur. Kūnas, pasak jos, buvo tarsi šešėlis, rašoma LNK televizijos pranešime spaudai.
Modelio karjera nepadėjo – priešingai, suteikė sąlygas ligai klestėti. Gyvendama Kinijoje, ji niekam nerūpėjo, niekas nematė, ką daro, kaip atrodo, ką slepia. Vienu metu svoris buvo toks mažas, kad jai buvo pasakyta, jog toks kaulėtas modelis apatinių katalogui netinka.
Tačiau blogiausias momentas atėjo tada, kai dėl staigaus organizmo šoko po menko kukurūzo burbuolės kąsnio ji buvo skubiai grąžinta į Lietuvą ir paguldyta į reanimaciją dėl inkstų nepakankamumo.
Paula neslepia – buvo akimirka, kai paskambino mamai atsisveikinti, nes manė, kad miršta.
Ji pasakoja, kad anoreksija ir bulimija egzistavo kartu, o liga „visada alkana“ – kūnui, dėmesiui, kontrolei, baimei.
Svarbiausią lūžį atnešė pagalba Valgymo sutrikimų centre ir žmonės, kurie jos nepaliko net tada, kai ji nebejautė savo kūno ir nebeatsiminė prabėgusių dienų.
Šiandien Paula yra mama ir knygos „Alkana“ autorė. Laidoje ji pirmą kartą taip plačiai ir drąsiai pasakojo, kiek kainuoja tobulas kūnas, kaip atrodo realybė, kai liga pradeda valdyti protą, ir ką reiškia atsitiesti nuo mirties slenksčio. Ji prisimena ne tik reanimacijos palatą, bet ir gyvenimą, kuris tuo metu vyko aplink – madų užkulisius, vienatvę užsienyje, neapykantą sau.
