Lietuvoje vis dažniau pasigirsta siuvimo mašinų tylos garsai – gamybos salės tuštėja, o darbuotojai lieka be darbo. Per šių metų devynis mėnesius Užimtumo tarnyba gavo pranešimus iš 46 darbdavių, ketinančių atleisti 1,6 tūkst. darbuotojų. Daugiausia smūgių – siuvimo sektoriuje, kurį ekspertai vadina vienu sunkiausių laikotarpių per pastarąjį dešimtmetį.
Gamybos sektorius – atleidimų epicentre
Trečdalis visų grupinių atleidimų šiemet užfiksuota gamybos sektoriuje. Keturioms siuvimo įmonėms tenka skaudžiausias smūgis – jos atsisveikina net su 205 darbuotojais.
„Pastaruosius kelerius metus drabužių siuvimo sektorius gyvena ant ribos. Išaugusios sąnaudos, užsakovų sprendimai gamybą perkelti į pigesnes šalis ir mažėjantis siuvėjų skaičius mažina konkurencingumą“, – sako Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Sunkiausi metai siuvimo įmonėms – 2024-ieji. Tada net 12 darbdavių atleido 480 darbuotojų – daugiausia per penkerius metus. Šiemet tendencija nesikeičia.
Viena didžiausių netekčių – Raseinių AB „Šatrija“ užsidarymas. Darbo neteko 117 žmonių, daugiausiai – siuvėjai ir operatoriai. Tarp jų – moterys, dirbusios įmonėje dešimtmečius.
Pernai panašų smūgį patyrė „Kauno Baltija“, atleidusi 115 darbuotojų. Metų pradžioje Vilniaus „Viltex“ paskelbė bankrotą, darbo neteko 34 žmonės, o rugsėjį bankrotą deklaravo ir „Saguva“ Kėdainiuose, atleisdama 30 siuvėjų.
Siuvėjo profesija – nykstanti?
Nors siuvėjų atleidžiama vis daugiau, šios profesijos paklausa darbo rinkoje – vis dar didžiulė. Šiemet įregistruota 1,5 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau siuvėjais dirbti norinčių – vis mažiau.
Per metus jų skaičius sumenko beveik trečdaliu (30,8 proc.), o per dvejus – daugiau nei 36 proc. Dauguma siuvėjų – vyresnės nei 50 metų moterys (54,9 proc.), o jaunimas šio darbo beveik nebesirenka – vos 7,9 proc. norinčiųjų iki 29 metų.
„Laisvų darbo vietų siuvėjams – dukart daugiau nei darbo ieškančių žmonių. Tai rodo, kad sektoriuje trūksta specialistų, o patrauklumo – vis mažiau“, – pažymi G. Sinkevičė.
Didmiesčiai siūlo darbą, bet norinčių – mažai
Daugiausia siuvėjų ieškoma Kaune – beveik 400 laisvų darbo vietų, Vilniuje – 224, tačiau darbo ieškančiųjų čia – vos šimtas. Šiauliuose situacija dar ryškesnė – 179 pasiūlymai ir tik 23 norintys dirbti.
Raseiniuose – priešinga problema: 11 ieškančių ir vos 7 pasiūlymai. Tokie skaičiai rodo – darbo vietų yra, tačiau siuvėjų, ypač jaunų, beveik neliko.
Vis dėlto bendras atleidimų mastas šiemet – mažesnis nei pernai. Pranešimų apie grupinius atleidimus – penkiais mažiau, o darbuotojų, kuriems tenka išeiti, – 618 mažiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Tačiau nauja tendencija kelia nerimą – atleidimai plinta į IT ir maitinimo sektorius.
Iš IT sektoriaus gauti 8 pranešimai apie 260 atleidžiamų darbuotojų, o iš apgyvendinimo ir maitinimo įmonių – 5 pranešimai, kuriuose minimi 251 darbuotojas.
„Nepaisant kai kurių sektorių sunkumų, darbdaviai vis dar ieško būdų išsaugoti žmones. Bet kai kuriems sektoriams išlikti tampa vis sunkiau“, – teigia G. Sinkevičė.
Lietuviškas siuvimo paveldas – ant išnykimo ribos?
Ekspertai neslepia – Lietuva, kažkada garsėjusi siuvyklomis, po truputį praranda savo vietą šioje rinkoje. Mažėjantis darbo jėgos patrauklumas ir globalios tendencijos stumia užsakovus į pigesnes šalis.
Kiekvienas bankrutuojantis fabrikas – tai ne tik darbo vietų netektis, bet ir dalis lietuviško amato, tradicijų bei patirties, kuri gali būti prarasta visam laikui.
