Lietuvoje – pavojinga tendencija, kuri kelia ne tik nerimą, bet ir būtinybę permąstyti mūsų pasirengimą ginti šalį. Per vieną mėnesį į mūsų teritoriją iš Baltarusijos įskrido du bepiločiai orlaiviai – vienas iš jų buvo identifikuotas kaip rusiškas dronas „Gerbera“. Šie įvykiai ne tik išbandė mūsų kariuomenės reakciją, bet ir pažadino visuomenės klausimus: ar iš tiesų galime jaustis saugūs?
Dronų įskridimai: jau ne pavieniai atvejai
Pirmasis incidentas užfiksuotas liepos 10-ąją. Iš pradžių manyta, kad oro erdvę kirto Irano gamybos dronas „Shahed“, tačiau vėliau nustatyta, kad tai – „Gerbera“ tipo rusiškas bepilotis. Objektas buvo stebėtas vos keletą minučių, nukrito netoli Šumsko pasienio punkto. Nors iš pradžių jis atrodė kaip savadarbis lėktuvėlis, buvo patvirtinta, kad tai – karinės paskirties technologija.
nuotrauka
Antrasis incidentas – liepos 28 d. Parengties lygis išaugo: dar vienas dronas iš Baltarusijos įskrido į Lietuvos teritoriją. Šįkart drono tipas dar nėra tiksliai nustatytas, tačiau tai nebesvarbu – pats faktas, kad tokie orlaiviai kerta mūsų sieną, kelia esminį saugumo klausimą.
Kariuomenė stebi, bet negali numušti?
Lietuvos kariuomenė tikina, kad abu dronai buvo pastebėti dar esantys Baltarusijos teritorijoje. Informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui, tačiau reakcijos galimybės – ribotos.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pripažįsta, kad šiuo metu oro erdvę stebėti galime, tačiau taikos metu bepilotės skraidyklės nešaudomos – nebent jos keltų grėsmę gyvybiškai svarbiems objektams. Tokia tvarka apsunkina sprendimų priėmimą – negalime reaguoti taip greitai, kaip reikalautų didėjanti rizika.
„Reikia apsispręsti, kokias rizikas visuomenė pasirengusi prisiimti“, – aiškiai pasakė kariuomenės vadas, įspėdamas, kad klaidingas numušimas galėtų sukelti katastrofinius padarinius.
nuotrauka
Reikia aiškesnių sprendimų – ir greičiau
Situacija išryškino kelias problemas: pirma – ribotas reakcijos laikas. Antra – informacijos apie skraidančius objektus trūkumas. Dronai fiksuojami radarais, tačiau identifikuoti jų kilmę ir tikslą galima tik vizualiai. Tai reiškia, kad kiekvienas atvejis tampa spėjimu – ar tai klaidžiojantis objektas iš Ukrainos, ar tikslinga provokacija?
Kariškiai jau planuoja oro gynybos sistemų dislokavimą strategiškai svarbiose pasienio vietose. Ši priemonė būtina ypač artėjant „Zapad“ pratyboms, kurios dažnai pasitelkiamos kaip priedanga provokacijoms.
Tik provokacija ar testavimas?
Užsienio reikalų ministerija laukia patvirtinimo, ar liepos 28-ąją įskridęs dronas turėjo karinę paskirtį. Jei taip – Baltarusijos ambasadoriui bus įteikta nota. Šie įvykiai rodo ne tik technologinius pažeidžiamumus, bet ir geopolitinius signalus.
Baltarusijos veiksmai, net jei jie grindžiami „pasiklydusiais dronais“, nėra neutralūs. Tokie įvykiai gali būti testavimai – mūsų reakcijos, pasirengimo, politikos spragos.
nuotrauka
Kas mus saugo, kai objektai krenta šalia Vilniaus?
Liepos 28-ąją pastebėtas dronas skrido vos 200 metrų aukštyje – tai jau ne pasienis, o Lietuvos giluma. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro, gyventojai pranešė apie skraidantį objektą dar 5 val. ryto. Įspėjimai paskelbti tik po dviejų valandų.
Tai rodo ne tik informacijos srauto vėlavimą, bet ir tai, kad kol kas daugiausia pasikliaujama piliečių akylumu, o ne automatizuota gynyba.
Tai perspėjimas, o ne atsitiktinumas
Kai skirtingomis dienomis į mūsų teritoriją patenka du dronai, tai nebėra pavienis atvejis. Tai įspėjimas. Mūsų oro erdvė – atvira ir pažeidžiama. Atsitiktinumas? Provokacija? Žvalgyba? Kontrabanda? Atsakymų dar nėra. Tačiau laikas juos rasti – dabar.
