Europos šalys, kurios didina gynybos biudžetus dėl Rusijos grėsmės, karo su Rusija atveju patirs neišvengiamą pralaimėjimą, pareiškė Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Sergejus Šoigu.
„Norėčiau prisiminti didžiojo rusų karo vado Suvorovo žodžius: „Rusas išsiskiria tikėjimu, ištikimybe ir protu. Visiškai beprasmiška visai Europai pulti Rusiją: ji ten ras Fermopilus, Leonidą ir savo karstą“, – sakė Šoigu interviu laikraščiui „Kommersant“.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad Maskva yra atvira lygiateisiam dialogui su Europos sostinėmis ir pasirengusi aptarti Eurazijos saugumo architektūrą.
Tačiau kol kas Europos Sąjungos šalys „ignoruoja savo piliečių interesus ir blogina jų gerovę, prisidengdamos „Rusijos grėsme“, – apgailestaudamas sakė Šoigu.
Pasak jo, tai gali lemti, kad vis garsiau skambės tų, kurie siekia „abipusiai naudingo bendradarbiavimo su Rusija ir taikaus sambūvio su mūsų šalimi“, balsai.
Tačiau Šoigu nesiryžo spėti, kokį požiūrį į Maskvą galiausiai pasirinks Europa – konfrontaciją ar dialogą.
Savo pareiškime Šoigu sujungė į vieną dvi frazes, kurios priskiriamos Suvorovui.
Antrojoje iš jų minimas Fermopilų mūšis, taip pat žinomas kaip Fermopilų kova. Tai mūšis, kuris įvyko 480 m. pr. m. e. per Graikijos ir Persijos karą 480–479 m. pr. m. e.
Manoma, kad šiame mūšyje graikai žymiai nusileido persams skaičiumi: prieš 200–250 tūkst. persų kovojo apie 5–8 tūkst. graikų.
Graikų armijai vadovavo Spartos karalius Leonidas I, o persų – karalius Kserksas I.
Pirmasis žuvo šioje kovoje. Mėnų mūšis taip pat žinomas dėl legendos apie 300 spartiečių žygdarbį.
Anksčiau Šoigu pareiškė, kad Europos šalys ruošiasi karui su Rusija, kuris gali prasidėti 2030 m. Jis taip pat leido susidūrimo su NATO galimybę, jei Europos šalys nuspręs nusiųsti savo karius kaip taikos palaikymo pajėgas į „istorines Rusijos teritorijas“ Ukrainoje.
Pasak jo, „protingi Europos politikai“ supranta, kad tai sukels Trečiąjį pasaulinį karą.
Šoigu pabrėžė, kad Rusija prieštaravo NATO šalių karių buvimui Ukrainoje dar prieš prasidedant visapusiškam įsiveržimui, o karas „prasidėjo daugiausia dėl šios grėsmės“.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino aljanso narius ruoštis galimai karui su Rusija per „keturis–penkis metus“.
„Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, gali įvykti ir pas mus“, – pabrėžė jis.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kalė taip pat įspėjo, kad Rusija gali pulti NATO šalis iki 2030 m.
Jis pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia ne tik išplėsti Rusijos įtaką Europoje, bet ir išstumti JAV karinį buvimą iš žemyno.
Kaip pažymėjo JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai, Kremlius rengia Rusijos visuomenę ilgalaikei militarizacijai ir galimam konfliktui su NATO, naudodamas naratyvus, kurie anksčiau buvo naudojami invazijai į Ukrainą pateisinti.
Pavyzdžiui, kaltinimai „nacizmu“, kuriuos Rusijos pareigūnai ir propagandistai siejo su invazija į Ukrainą, dabar vis dažniau skiriami ne tik Kijevui, bet ir Europos valstybėms.
