Nepamirštama diena Širvintose
1981 metų gegužės 29 diena Širvintų miesto ir apylinkių gyventojams liko atmintyje amžiams. Tądien šį kraštą nusiaubė pats galingiausias viesulas, kada nors užfiksuotas Lietuvoje. Vėjo greitis siekė net 70 metrų per sekundę. Viesulas plėšė stogus, griovė namus, o pro šalį skriejo net autobusai, traktoriai ir… arkliai. Žmonės buvo priversti akimirksniu reaguoti, gelbėti save ir savo vaikus. Deja, šioje stichijoje neišvengta aukų – vienas vairuotojas žuvo, apie 30 žmonių buvo sužeisti.
Kas yra viesulas ir kaip dažnai jis pasitaiko Lietuvoje
Viesulas – tai piltuvo formos, beveik vertikalios ašies oro sūkurys, susiformuojantis, kai susiduria šiltas ir šaltas oras. Įprastai jo vėjo greitis siekia apie 50 m/s, tačiau ekstremaliais atvejais gali viršyti net 140 m/s. Lietuvoje viesulai – retas reiškinys, fiksuojamas kartą per 2–3 metus, daugiausia rugpjūtį. Visgi toks įvykis kaip 1981 metais Širvintose tebėra laikomas stipriausiu – su itin skaudžiomis pasekmėmis.
Liudininkų pasakojimai: skraidantys arkliai ir traukos jėgą nugalėję traktoriai
Tuometiniai laikraščiai vėliau rinko siaubingas liudininkų istorijas. Traktorininkas Marijonas Griškevičius prisiminė, kaip matė pievoje pakylantį arklį: gyvūnas buvo pakeltas net į 50–60 metrų aukštį, o paskui trenktas žemėn. Net galingas traktorius T-150 su visa priekaba neatsilaikė – jį apvertė viesulo jėga, o pats traktorininkas buvo stebuklingai išplėštas pro kabinos langą.
Ekonomistė Stasė Razmovienė su vyru bandė gelbėti savo vaikus – vos spėjo juos įsodinti į automobilį, kol viesulas viską siaubė. Pora laikėsi įsikibę į medį, kuris stebuklingai išliko tarp nuverstų kaimyninių medžių.
nuotrauka
Nelaimės akimirkos: tragedijos ir stebuklingi išsigelbėjimai
Viesulas Širvintose paliko daugybę sužeistųjų. Vairuotojas Stasys Usavičius, bandęs autobusiuku pasiekti pastogę, buvo nublokštas net 300 metrų ir žuvo. O Širvintų pakrantėje mažame namelyje buvusi Marija Adomavičienė su provaikaičiais liko gyvi – apsaugoti tik pagalvėmis nuo skriejančių nuolaužų, nors jų namelio stogas ir dūmtraukis buvo nuplėšti.
Viesulo paliktas sunaikinimas: miestą teko atstatyti iš pamatų
„Švyturio“ žurnalas vėliau išsamiai aprašė stichijos padarinius: nuniokota sviesto ir sūrių gamykla, sugriauti gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, sutrupinti automobiliai. Viesulo jėga buvo tokia didžiulė, kad asfaltas buvo „iščiulptas“ iš gatvių, o automobiliai – išlupti iki plikų kėbulų. Kiekviena minutė viesulo siautėjimo sukeldavo apie 100 tūkstančių rublių nuostolių.
Tylėjimas po nelaimės: kaip sovietmetis slopino informaciją
Nors įvykis buvo didžiulis, sovietinė spauda pirmosiomis dienomis po nelaimės apie tragediją nekalbėjo. Tik po savaitės pasirodė sausos ELTA agentūros žinutės apie įvykį. Širvintų rajono laikraščiai vietoj žinių apie stichiją publikavo straipsnius apie dainų šventes, melžėjų konkursus ir net makabriškai skambančius pažadus apie visad šviečiančią saulę.
Širvintų viesulas – priminimas apie gamtos jėgą
1981 metų Širvintų viesulas tapo liūdnu priminimu, kokia stichija gali būti negailestinga. Tai – istorija ne tik apie sugriautus pastatus ar sudaužytus automobilius, bet ir apie žmonių ryžtą, gelbstint save ir artimuosius, apie jų nepalaužiamą dvasią susidūrus su gamtos įniršiu.
