Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, lietuviai gyvena vis geriau. Taip galima spręsti iš daugelio ekonominių rodiklių.
Vis dėlto oficialioji statistika rodo, kad prekių ir paslaugų kainos mūsų šalyje jau pasiekė ar net pralenkė europietiškas.
Tačiau darbuotojų atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos yra daug mažesnės Europos Sąjungos vidurkį.
Lietuvos bankas pastebi, kad „Eurostat“ skelbiamais duomenimis, 2024 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, įvertintas pagal perkamosios galios paritetą (t.y. įvertinus kainų skirtumus), sudarė 84,1 proc. Euro zonos vidurkio.
Esą tai yra didesnė reikšmė nei 2023 m. (83,0 proc.), tačiau žemesnė nei aukščiausia istorinė reikšmė pasiekta 2021 m. (84,6 proc.).
„Įvertinus atnaujintus statistikos duomenis, naujausias ekonomikos augimo, kainų raidos ir demografijos prognozes Lietuvos pragyvenimo lygis Euro zonos vidurkį turėtų pasiekti po maždaug 15 metų (2038–2040 m.)“ – skaičiuoja Lietuvos bankas.
„Eurostat“ skaičiuoja, kad bendras kainų lygis Lietuvoje sudaro 82 proc. visos Europos Sąjungos kainų lygio.
Tačiau, pavyzdžiui, vien maisto produktų kainos mūsų šalyje sudaro 101 proc. bendrijos vidurkio. O nealkoholinių gėrimų – 127 proc.
Kitaip tariant, maistas ir gėrimai lietuviams yra brangesni, nei kitiems europiečiams.
Tuo metu Lietuvos gyventojų algos nuo europietiškų atsilieka. Pavyzdžiui, naujausiais „Eurostat“ skelbiamais duomenimis, 2023 m. vidutinės metinės pajamos Europos Sąjungoje sudarė 37,8 tūkst. eurų, o Lietuvoje – 27 tūkst. eurų.
Taigi lietuvių pajamos sudarė apie 71 proc. ES vidurkio.
