Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina momentas, kai tenka susidurti su artimo žmogaus netektimi. Nors tai jau savaime skaudus gyvenimo įvykis, dar blogiau būna, kai tenka nukentėti ir nuo tų, kurie turėtų pagelbėti šią skaudžią valandą, o ne dar labiau įskaudinti.
Pasiūlė numerį
Kalbu apie tuos, kuriems mirusieji ir jų išlydėjimas amžino poilsio vieton yra darbas – apie laidojimo namus. Spaudoje ne kartą teko skaityti, koks tai pelningas „biznis“, kai medikai ar pareigūnai iškviečia konkrečius gedulo namų atstovus.
Tą jautrią akimirką, kai mirusiojo artimieji skendi ašarose ir bando suvokti, kad jų artimas žmogus mirė, kažkodėl atvyksta suinteresuotos įstaigos katafalkas ir paima mirusįjį. Be jokio pasirinkimo teisės artimiesiems patiems išsirinkti šarvojimo vietą. Su tuo cinizmu susidūrėme ir mes.
Mama mirė naktį, miegodama – nuo ją kamavusių ligų ir visą gyvenimą vartotų vaistų pavargo plakti širdis. Ryte, radę mirusią Mamą iškvietėme policijos pareigūnus ir medikus. Buvo konstatuotas mirties faktas.
Ir štai nuo šios vietos prasideda nemaloni istorija, apraizgyta melagystėmis. Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas artimiesiems duoda lapelį su parašytu telefono numeriu, kuriuo reikia pasiskambinti, kad mirusiąją išvežtų ir paruoštų šarvojimui.
Išvežė ne į morgą
Paklaustas, ar paskambinus šiuo telefono numeriu kūnas bus nuvežtas į morgą, patikina, kad taip. Telefono numeris yra tik vienas, tad akivaizdu, kad artimieji šiuo melu patiki ir skambina nurodytu numeriu. Staigiai prisistato automobilis, kūną išsiveža. Ir tada išaiškėja, kūnas išvežtas visai ne į morgą, kaip buvo pažadėta. Ir dar išaiškėja nemaloni tiesa: kūną išvežti galima greitai, o atsiimti – sunku.
Kūnas atsiduria vienuose Mažeikių laidojimo namuose. Kol artimieji bando šių laidojimo namų atstovui paaiškinti, kad jie neplanuoja velionės šarvoti minėtuose laidojimo namuose, vyksta pačių geriausių pasaulio derybininkų aplodismentų vertas pokalbis.
Šių laidojimo namų atstovai primygtinai kviečia atvažiuoti ir savomis akimis įsitikinti, kad jų šarvojimo salė patiks. Deja, ne visų skoniai sutampa. Artimiesiems nepatinka salė. Ir ką išgirstame? Nepatinka salė – pasiimkite mirusiąją ir važiuokite, kur tik norite. Nenorite? Prašote palaikyti per naktį, kol kūną atvyks paimti kitų laidojimų namų atstovas?
Žinoma, bet tokiu atveju duokite ir mums uždirbti – pirkite iš mūsų karstą, drabužius, kūno sutvarkymo ir paruošimo paslaugą. Sakyčiau – iki šios vietos viskas logiška. Tai yra pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – generuoti pinigus. Artimieji sutinka su šiomis sąlygomis.
Atvėrę karstą išsigando
Kitą dieną laukiame šarvojimui atvežamos Mamos į tuos Mažeikių laidojimo namus, kuriuos pasirinkome patys. Pasirinkome ne dėl to, kad jie mus kažkaip papirko ar saldžiais pažadais apžavėjo. Ne. Pasirinkome dėl to, kad įsitikinome jų profesionalumu, kai gražiai sutvarkė prieš metus po sunkios ligos mirusį Tėtį.
Jie savo darbą atliko nuoširdžiai ir kokybiškai – Tėtis karste atrodė tiesiog kaip miegantis.Tad kitą dieną sulaukiame Mamos kūno, kuris atvežamas karste. Sumokami pinigai už suteiktas paslaugas. Atveriame karstą ir išsigąstame. Kyla mintis, kad kažkas tiesiog piktai pajuokavo.
