Ariogaloje (Raseinių raj.) pastaruoju metu gyvenusi kaunietė Laura Valionienė seniau stengdavosi padėti kitiems. Ji yra Kauno autizmo asociacijos pirmininkė, lektorė, pati auginanti devynmetį sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, ir stengiasi, kad tokių šeimų gyvenimas būtų kuo lengvesnis. Dabar viskas pasisuko kitaip: autizmo asociacijos nariai, kaip ir kiti geros valios žmonės, feisbuke intensyviai dalijasi pagalbos Lauros šeimai prašymu: ji sekmadienį, gruodžio 3 d., dėl gaisro staiga liko be namų.
Laura pasakojo, kad buvo vakaras, 21–22 val., sūnus jau miegojo, ji buvo kitame kambaryje. Išgirdo pokštelėjimą, pamanė, kad vaikas pabudo ir kažką padarė. Garsiai paklausė: „Ką tu ten darai?“, o sūnus po kelių sekundžių atbėgo verkdamas, išsigandęs ir pasakė: „Ugnis“.
„Aš bėgau pažiūrėti, kas ten vyksta, bandžiau gesinti liepsną su dviem dideliais buteliais vandens, bet ugnis labai staigiai išplito. Jaučiu, kad nuo lubų laša putplastis (lubos buvo išklijuotos juo) – tarsi lyja ugnimi. Aš stoviu ant lovos, iš po jos veržiasi staiga ten persimetusi ugnis. Tada suvokiau, kad situacija nevaldoma ir reikia bėgti“, – atsiminė Laura.
Jos supratimu, galėjo pokštelėti ir užsidegti prailgintuvas, telefono pakrovėjas, paliktas elektros lizde arba telefono baterija. Elektros instaliacija name buvo nauja.
„Jeigu vaikas nebūtų atsibudęs, atbėgęs ir pasakęs „ugnis“ – mes būtume neišsigelbėję. Jis mus išgelbėjo“, – pabrėžė Laura.
Vyras tuo metu buvo išvykęs į miestą, nes pirmadienį anksti rytą turėjo būti darbe (dėl to jis turi savo dokumentus, telefoną, mašiną).
Namas degė ilgai
Supratusi, kad situacija nevaldoma ir ugnies užgesinti nepavyks, Laura nubėgo į kambarį, kur stovėjo sūnus, griebė jį už rankos ir išsivedė basą ant sniego. Grįžusi atgal į kambarį, galvojo, ar pakankamai saugu bėgti gilyn pasiimti telefono, kad galėtų išsikviesti pagalbą.
„Pagalvojau, kad dingo elektra, nes buvo visiškai juoda ir nieko nesimatė. Paskui supratau, kad ten tiek dūmų, kad viskas atrodo juoda“, – atsiminė Laura.
Nusprendusi nerizikuoti dėl telefono, ji mėgino išgelbėti raktus, kad galėtų išeiti iš teritorijos (sklypas yra aklinai aptvertas, kad sūnus neišeitų už jo ribų). Raktai buvo pakabinti prie durų, moteris juos griebė, bet jie buvo įkaitę, ji nudegė visus kairės rankos pirštus – ir dabar nelabai ką gali jais paliesti. Rankas ir veidą dar aptaškė lašantis putplastis.
Tuomet ji be raktų išbėgo atgal pas sūnų. Tuo pat metu šaukėsi kaimynų pagalbos ir kvietė name likusį šunį, bet nieko neprisišaukė.
Tada perlipo per 1,5 m aukščio tvorą, nubėgo pas kaimynę, ją pažadino, išsikvietė pagalbą. „Kalbėdamasi telefonu su pagalbos centru, pamačiau, kad lydosi mūsų namo langai. Po to stovėjome su vaiku apsikabinę, jis verkė… Ugniagesiai atvažiavo greitai, bet jiems dar reikėjo išsipjauti vartus, kad galėtų patekti į kiemą“, – pasakojo Laura.
Ugnį gesino ilgai – namo perdanga buvo iš senų spalių, 8 val. ryto vis dar buvo ugnies židinių.
Aprūko nuo galvos iki kojų
Moteris liko ne tik be namų, bet ir be telefono, tad pradžioje nė negalėjo pranešti artimiesiems, kas nutiko. Vienintelis telefono numeris, kurį prisiminė mintinai, buvo jos brolio.
Jam pirmam Laura pranešė apie gaisrą, paprašė, kad jis paskambintų vyrui, kad šis juos pasiimtų – juk stovėjo basi ant ledo. Ji – dar yra visa juoda, aprūkusi nuo galvos iki kojų.
